Kai kurios mūsų konstrukcijos, už papildomą mokestį, gali būti aprūpintos nerūdijančio plieno detalėmis. Ar kada nors susimąstėte, ką tai reiškia praktikoje?
Komerciniu požiūriu išskiriame du nerūdijančio plieno „lygius“. Štai kaip juos suprasti (remiantis portalu marmech.eu).
Nerūdijantis plienas – bendras terminas, apibūdinantis korozijai atsparių plienų grupę. Tiksliau juos galima suskirstyti į korozijai atsparius plienus ir rūgštims atsparius plienus. Nerūdijamumas pasiekiamas į pagrindinį geležies lydinį įmaišant atitinkamus elementus – dažniausiai chromą ir nikelį.
Populiariausios nerūdijančio plieno rūšys yra: 18/10 (18 % chromo ir 10 % nikelio) bei 304 – naudojamos maisto pramonėje (valgymo įrankiai, indai), chemijos (įrenginiai, vamzdynai) ir medicinos (įrankiai, implantai) pramonėje, taip pat A2 ir A4 plienai, iš kurių dažniausiai gaminamos jungiamosios detalės.
„Nerūdijančio plieno“ varžtai gaminami iš dviejų plieno rūšių – A2 ir A4, tačiau reikia pažymėti, kad:
- a2 plienas – padidinto atsparumo korozijai plienas, tačiau neatsparus koncentruotoms rūgštims; praktikoje tai reiškia, kad varžtas, pagamintas iš tokio tipo plieno, veikiamas išorinių sąlygų (pvz., lietaus, drėgmės), nesurūdys, bet gali patirti cheminę koroziją, užpylus rūgštimi (pvz., nutekėjus elektrolitui iš baterija);
- a4 plienas – rūgštims atsparus plienas, atsparus koncentruotų rūgščių, tokių kaip sieros, fosforo, acto ir kt., poveikiui, todėl plačiai naudojamas chemijos pramonėje.