Tiek stiebai, tiek bokštai yra labai atsparūs vertikaliosios ašies apkrovoms. Klientai dažnai mūsų klausia, ar stiebas išlaikys tam tikrą įrangos svorį (išreikštą kilogramais). Atsakymas beveik visada teigiamas – nes stiebų konstrukcijų statikai daug svarbesnis nei svoris yra bendras sumontuotų antenų šoninis paviršius. Stiebas veikia kaip burė, sukeldamas dideles traukos jėgas jį įtempiančiose virvėse, kurios nukreipia jį nuo vertikalės.
Tinkamai suprojektuotos konstrukcijos bruožas yra tas, kad nuokrypis nuo vertikalės neviršija 1:100 aukščio esant maksimaliam vėjo greičiui, būdingam vėjo zonai, kurioje konstrukcija yra sumontuota. Iš to matyti, kad mums, kaip gamintojams, svarbiausia informacija yra numatoma vėjo zona ir planuojamų antenų bendras šoninis paviršius.
Žinodami, kokias antenas ketinate montuoti ant stiebo ar bokšto, ir žinodami sklypo parametrus, galime rekomenduoti tinkamą konstrukcijų seriją. Bendras principas yra toks, kad radijo ryšio linijoms reikalingos tvirtos konstrukcijos (kuo mažiau linkusios svyruoti nuo vėjo), o visakrypčios antenos šiuo atžvilgiu turi didelę toleranciją (nors yra jautrios mažam atstumui tarp antenų). Didelis standumas dažniausiai priklauso nuo konstrukcijos masės, o tai savo ruožtu lemia kainą. Todėl verta apsvarstyti, ar mums iš tikrųjų reikalingas didelis standumas ir koks jo lygis – kad nemokėtumėte per daug.
Kitas veiksnys, kurį verta apsvarstyti, yra atsarga, skirta būsimai antenų komplekto plėtrai. Kalbant apie stiebus, nešančiojo pajėgumo padidinimas yra palyginti nesudėtingas – tam tikru mastu tai apsiriboja virvių pakeitimu į storesnes ir tvirtinimo elementų sustiprinimu. Kalbant apie bokštus, tokio patogumo nėra. Paprastai silpniausia vieta yra segmentas prie žemės, o galimas išplėtimas – jei nuo pat pradžių nebuvo numatyta atsarga – reiškia jo keitimą, o kartu ir visos bokšto išardymą.