Tiek stiebai, tiek bokštai yra labai atsparūs vertikalios ašies apkrovoms. Klientai dažnai mūsų teiraujasi, ar stiebas gali gabenti tam tikrą kiekį įrangos kilogramais. Atsakymas beveik visada yra teigiamas, nes stiebo konstrukcijų statikai daug svarbesnis yra sumontuotų antenų šoninis paviršius, o ne svoris. Stiebas veikia kaip burė, generuodamas dideles traukimo jėgas jį vertikaliai vertikalizuojantiems lynams. Šios jėgos nukreipia stiebą nuo vertikalės.
Tinkamai suprojektuotos konstrukcijos ypatybė yra ta, kad nuokrypis neviršija 1:100 statinio aukščio esant didžiausiam vėjo greičiui, būdingam vėjo zonai, kurioje statinys įrengtas. Aukščiau pateikta diskusija rodo, kad mums, gamintojams, pagrindinė informacija yra numatoma vėjo zona ir bendras planuojamų antenų šoninis paviršius.
Žinodami kokias antenas planuojate dėti ant stiebo, bei žinant sklypo parametrus – galime rekomenduoti atitinkamo tipo bokštelius ar stiebus. Bendra taisyklė yra tokia, kad radijo ryšiams reikalingos standžios konstrukcijos (mažiausiai jautrios vėjui), o daugiakryptės antenos šiuo atžvilgiu turi didelę toleranciją (jos savo ruožtu jautrios mažam atskyrimui). Didelį konstrukcijos standumą dažniausiai lemia jos svoris, o tai savo ruožtu reiškia kainą. Todėl verta pagalvoti, ar ir kiek standumo mums tikrai reikia – kad nepermokėtume.
Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra galimas jėgų rezervas ateityje plečiant antenų skaičių. Stiebuose, nebent iš anksto pasidarome tam tikrų rezervų, pakeisti keliamąją galią gana paprasta. Tam tikru mastu tai reiškia, kad reikia pakeisti lynus storesniais ir sustiprinti tvirtinimo elementus. Bokštų atveju tokio komforto neturime. Silpniausias elementas dažniausiai yra ant žemės padėtas segmentas ir galimas išplėtimas, nebent nustatome rezervus, reiškia jo pakeitimą, o tai reiškia bokšto išmontavimą.